Budizmas nėra religija tiesiogine to žodžio prasme, nes jis nėra pagrįstas tikėjimu absoliučia visagale jėga. Budizmas greičiau yra tam tikra pasaulėžiūra grindžiamas gyvenimo būdas.

Kuo tiki budistai? Budistai tiki, kad kiekvienas gali būti laimingas, kad pagrindinės mūsų nelaimės priežastys yra troškimas ir neišmanymas, kad šios priežastys gali būti pašalintos pakreipus gyvenimą dorovės, meditacijos ir išminties keliu.

Dorovė, meditacija ir išmintis yra tai, kas transformuoja ir atspindi mūsų vidinį pasaulį.

Paprastai sakoma, kad dorovė yra budistinio kelio pagrindas. Tiesa. Bet tai yra ne tik kelio pagrindas, bet ir rodiklis, pagal kurį galime matyti kiek to kelio nueita. Mūsų elgesys - tai savotiškas veidrodis, kuriame atsispindi protas ir širdis. Pagrindinis dorovės principas - mūsų žodžiai ir kūno veiksmai turėtų būti nieko nežalojantys: nei aplinkinių, nei savęs pačių. O minimalus elgesio taisyklių rinkinys, kuriuo stengiasi vadovautis budistai, susideda iš penkių punktų:

nežudyti,
nevogti,
nesvetimauti,
nemeluoti ir
nesisvaiginti.

Dėl žalingų proto įpročių, mums gali nevisada sektis laikytis tų taisyklių, bet tai nereiškia, kad turime nustoti bandyti. Įpročių neįmanoma pakeisti per naktį, tam reikalingas ryžtas ir praktika, tam reikalingas stiprus protas, o protą stiprina meditacija.

Meditacija padeda susitikti su savimi, pažinti save, priimti save, paleisti tai, kas kenkia, ir išvystyti tai, kas naudinga. Pirmieji meditacijos žingsniai - sąmoningumo ir geraširdiškumo vystymas. Kuo šios savybės darosi stipresnės, tuo labiau protas nurimsta, tuo aiškiau galima matyti savo vidų, tuo lengviau tampa būti harmonijoje su savimi ir aplinkiniais.

Ramus protas tampa puikiu pagrindu išminčiai augti. Jis įgalina mus aiškiau matyti tikrovės prigimtį, suprasti laimės ir nelaimės šaknis, ir suteikia galimybę rinktis ar sekti keliu vedančiu į laimę ar nelaimę.

Daugiau apie budizmą ir jo mokymus skaitykite čia.