Kiekvieno pirmadienio vakarą, 19:00, po meditacijos, iš Alokos centro FB live transliuojame skaitymus iš suttų rinkinuko „Taip bylota” (Itivuttaka). Juos palydime trumpais paaiškinimais ir apmąstymais. Čia rasite tų transliacijų įrašus. Klausykite, mąstykite, dalinkitės savo mintimis FB komentaruose!
„Vienuoliai, atsikratykite vienos būsenos, ir aš jums užtikrinu nebesugrįžtančiojo būvio (pasiekimą). Kokios vienos būsenos? Godumo, vienuoliai, atsikratykite (šios) vienos būsenos, ir aš jums užtikrinu nebesugrįžtančiojo būvio (pasiekimą).” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, neįmanoma, kad betarpiškai nepažinęs godumo, nesupratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote neišblėso godumui aistra, kuris (jo) neatsikratė, sunaikintų kančią. Tačiau, vienuoliai, įmanoma, kad betarpiškai pažinęs godumą, supratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote išblėso godumui aistra, kuris (jo) atsikratė, sunaikintų kančią.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, atsikratykite vienos būsenos, ir aš jums užtikrinu nebesugrįžtančiojo būvio (pasiekimą). Kokios vienos būsenos? Neapykantos, vienuoliai, atsikratykite (šios) vienos būsenos, ir aš jums užtikrinu nebesugrįžtančiojo būvio (pasiekimą).” skaityti visą suttą
… Pykčio… skaityti visą suttą
… Paniekos… skaityti visą suttą
„Vienuoliai, neįmanoma, kad betarpiškai nepažinęs neapykantos, nesupratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote neišblėso neapykantai aistra, kuris (jos) neatsikratė, sunaikintų kančią. Tačiau, vienuoliai, įmanoma, kad betarpiškai pažinęs neapykantą, supratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote išblėso neapykantai aistra, kuris (jos) atsikratė, sunaikintų kančią.” skaityti visą suttą
… pykčio… skaityti visą suttą
… paniekos… skaityti visą suttą
„Vienuoliai, atsikratykite vienos būsenos, ir aš jums užtikrinu nebesugrįžtančiojo būvio (pasiekimą). Kokios vienos būsenos? Savimanos, vienuoliai, atsikratykite (šios) vienos būsenos, ir aš jums užtikrinu nebesugrįžtančiojo būvio (pasiekimą).” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, neįmanoma, kad betarpiškai nepažinęs savimanos, nesupratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote neišblėso savimanai aistra, kuris (jos) neatsikratė, sunaikintų kančią. Tačiau, vienuoliai, įmanoma, kad betarpiškai pažinęs neapykantą, supratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote išblėso neapykantai aistra, kuris (jos) atsikratė, sunaikintų kančią.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, atsikratykite vienos būsenos, ir aš jums užtikrinu nebesugrįžtančiojo būvio (pasiekimą). Kokios vienos būsenos? Paklydimo, vienuoliai, atsikratykite (šios) vienos būsenos, ir aš jums užtikrinu nebesugrįžtančiojo būvio (pasiekimą).” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, neįmanoma, kad betarpiškai nepažinęs paklydimo, jo nesupratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote neišblėso jam aistrą, kuris neatsikratė (jo), sunaikintų kančią. Bet vienuoliai, įmanoma, kad betarpiškai pažinęs paklydimą, (jį) supratęs visiškai (žmogus,) tas, kurio prote išblėso jam aistrą, kuris (jo) atsikratė, sunaikintų kančią.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, nematau kitos tokios kliūties, kurios trikdoma liaudis ilgai klajoja ir sukasi saṃsaroje, kaip neišmanymo kliūtis. Juk, vienuoliai, liaudis trikdoma neišmanymo kliūties ilgai klajoja ir sukasi saṃsaroje.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, nematau kitų tokių pančių, kurių supančiota liaudis ilgai klajoja ir sukasi saṃsaroje, kaip troškimo pančiai. Juk, vienuoliai, liaudis supančiota troškimo pančiais ilgai klajoja ir sukasi saṃsaroje.
Žmogus, kurio pora – troškimas, (kad ir) ilgai sukdamasis samsaroje, gyvendamas tai šen, tei ten, neįveikia samsaros.
Supratęs šį pavojų ir, kad troškimas sukelia kančią, be troškimo, nesikabindamas, atidus turėtų klajoti vienuolis.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, nematau kito tokio veiksnio, padėsiančio besimokančiajam vienuoliui, kuris dar neišpildė savo norų ir gyvena siekdamas neprilygstamos apsaugos nuo jungo, kaip išmintingas dėmesys, tapęs vidiniu veiksniu. Vienuolis, kuris naudoja išmintingą dėmesį nedoro atsikrato, o dorą lavina.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, nematau kito tokio veiksnio, padėsiančio besimokančiajam vienuoliui, kuris dar neišpildė savo norų ir gyvena siekdamas neprilygstamos apsaugos nuo jungo, kaip kilni draugystė, tapusi išoriniu veiksniu. Vienuolis turintis kilnių draugų nedoro atsikrato, o dorą lavina.” skaityti visą suttą
„Viena dhamma, vienuoliai, kildama kenkia daugeliui žmonių, neša jiem nelaimę, yra kenksminga, skausminga, sukelianti skausmą žmonėms ir dievybėms. Kokia viena dhamma? Vienuolių bendruomenės suskaldymas. Kai, vienuoliai, vienuolių bendruomenė yra suskaldyta, (vienuoliai) tarpusavyje ginčijasi, vieni kitus įžeidinėja, kritikuoja, atstūmia. Tuomet neturintieji pasitikėjimo (Mokymu), jo neįgyja, o (tikėjimas) tų, kurie pasitikėjo, pakinta.” skaityti visą suttą
„Viena dhamma, vienuoliai, kildama neša daugeliui žmonių naudą ir laimę, yra prasminga, naudinga, palaiminga žmonėms ir dievybėms. Kokia viena dhamma? Vienuolių bendruomenės santarvė. Kai, vienuoliai, vienuolių bendruomenėje esti santarvė, (vienuoliai) nei tarpusavyje ginčijasi, nei vieni kitus įžeidinėja, kritikuoja ar atstūmia. Tuomet neturintieji pasitikėjimo (Mokymu), jį įgyja, o (tikėjimas) tų, kurie pasitikėjo, auga.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, aprėpęs asmens su ydingu protu protą savuoju suprantu, kad jei šis žmogus dabar pat mirtų, būtų (kammos) paliktas pragare lyg ten atneštas. Dėl kokios priežasties? Juk, vienuoliai, jo protas ydingas. Ydingas protas, vienuoliai, – tai priežastis to, kad kai kurios būtybės po kūno žūties, po mirties atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, aprėpęs asmens su skaidriu protu protą savuoju suprantu, kad jei šis žmogus dabar pat mirtų, būtų (kammos) paliktas danguje lyg ten atneštas. Dėl kokios priežasties? Juk, vienuoliai, jo protas skaidrus. Skaidrus protas, vienuoliai, – tai priežastis to, kad kai kurios būtybės po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, dangaus pasaulyje.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, nebijokite (dvasiškai) nuopelningų veiksmų. Nuopelningi veiksmai, vienuoliai, reiškia laimę, tai, kas norima, malonu, miela, žavinga. Pamenu, vienuoliai, kaip pats ilgą laiką patyriau norimus, malonius, mielus, žavingus atliktų (dvasiškai) nuopelningų veiksmų vaisius. Septynerius metus lavinęs geraširdiškumo protą, negrįžau į šį pasaulį septynias vystymosi–nykimo eras. Nykimo eros metu nukeliaudavau į Spindinčio švytėjimo pasaulį, vystymosi eros metu atgimdavau tuščiuose Brahmos rūmuose.
Ten, vienuoliai, aš buvau Brahma, Didžiuoju Brahma, nugalėtoju, nenugalimuoju, visaregis, valdytojas. Trisdešimt šešis kartus, vienuoliai, buvau dievybių valdovu Sakka. Daugybę kartų buvau karalius, pasaulio viešpats (cakkavattī), teisingas, valdantis pagal Dhammą karalius, viso pasaulio valdovas, nugalėtojas, padaręs šalį tvaria, turintis septynias brangenybes. Apie karaliavimą (viename) krašte aš jau nekalbu.
Tuomet, vienuoliai, aš taip pagalvojau: „Kokio mano veiksmo tai vaisius, kokio veiksmo tai rezultatas, kad aš dabar esu toks galingas, toks didingas?” Tuomet, vienuoliai, aš taip pagalvojau: „Tai, kad aš dabar esu toks galingas, toks didingas, yra trijų mano veiksmų vaisius, trijų veiksmų rezultatas: dosnumo, savidrausmės ir susilaikymo.”
Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai:
„Reikėtų mokytis (atlikti) tik nuopelningus veiksmus,
jie neša ateity tai, kas geriausia, jų pasekmės malonios.
Reikėtų lavinti dosnumą,
dorą elgesį ir geraširdiškumą.
Išlavinęs šiuos
tris laimės šaltinius,
išmintingasis gimsta laimingame pasaulyje,
kur bėdos nekankina.”
„Vienuoliai, kai viena dhamma yra išlavinta, dažnai praktikuota, ji atneša dvilypę naudą: labą šiame gyvenime ir laimę ateinančiuose. Kokia viena dhamma? Neaplaidumas doru būsenų atžvilgiu. Kai ši, vienuoliai, viena dhamma yra išlavinta, dažnai praktikuota, ji atneša dvilypę naudą: labą šiame gyvenime ir laimę ateinančiuose.” skaityti visą suttą
„Jei kas surinktų, vienuoliai, kappą (kalpą, erą) prasiblaškiusio, praklajojusio samsaroje, vieno asmens kaulus ir sukrauti jie neirtų, kaulų krūva, kaulų krūsnis, kaulų šūsnis būtų toks didžiulis, kaip šis Vėpulos kalnas.” skaityti visą suttą
„Žmogui nusižengiančiam vienu veiksmu, vienuoliai, sakau, nėra blogio, kurio jis nepadarytų. Kokiu vienu veiksmu? Sąmoninga, vienuoliai, melagyste.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, jei būtybės žinotų taip, kaip aš tai žinau, kokius vaisius neša dovanų dalinimas, nedavę, jie nevalgytų, jie neleistų, kad jų protą užvaldytų šykštumo dėmė. Kai būtų kam duoti, jie paskutiniu kąsniu, paskutiniu gabaliuku dalintųsi. Bet dėl to, vienuoliai, kad būtybės nežino taip, kaip aš tai žinau, kokius vaisius neša dovanų dalinimas, jie valgo neduodami, bei leidžia, kad jų protą užvaldytų šykštumo dėmė.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai nei vienas iš pagrindų nusipelnyti gero rezultato vedančių į naują gimimą neprilygsta nei šešioliktai daliai proto išlaisvinimo geraširdiškumu. Pranokęs juos proto išlaisvinimas geraširdiškumu švyti, žiba ir spindi.
Panašiai, vienuoliai, kaip nei vienos žvaigždės spindesys neprilygsta nei šešioliktai daliai mėnulio spindesio. Pranokęs jų spindesį mėnulio spindesys švyti, žiba ir spindi. Lygiai gi, vienuoliai, taip nei vienas iš pagrindų nusipelnyti gero rezultato vedančių į naują gimimą neprilygsta nei šešioliktai daliai proto išlaisvinimo geraširdiškumu.
Panašiai, vienuoliai, kaip paskutinį lietaus sezono mėnesį, rudens pradžioje, kai dangus išsigiedrija ir debesys išsivaikšto, padangėje kylanti saulė išsklaidydama visą tamsą švyti, žiba ir spindi, lygiai gi, vienuoliai, taip nei vienas iš pagrindų nusipelnyti gero rezultato vedančių į naują gimimą neprilygsta nei šešioliktai daliai proto išlaisvinimo geraširdiškumu. Pranokęs juos proto išlaisvinimas geraširdiškumu spindi, švyti ir žiba.
Panašiai, vienuoliai, kaip po nakties, paryčiais ryto žvaigždė švyti, žiba ir spindi, lygiai gi, vienuoliai, taip nei vienas iš pagrindų nusipelnyti gero rezultato vedančių į naują gimimą neprilygsta nei šešioliktai daliai proto išlaisvinimo geraširdiškumu. Pranokęs juos proto išlaisvinimas geraširdiškumu spindi, švyti ir žiba.”
Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai:
„Kas nuolat su atida vysto
begalinį geraširdiškumą,
to pančiai plonėja,
jis mato kaip prisirišimai nyksta.
Jei turintis širdį be neapykantos žmogus linki gero
tik vienai būtybei, jis dėl to jau yra geras žmogus.
O turintis atjautos visoms būtybėms,
taurusis sukuria gausų nuopelną.
…
Tas, kuris nežudo ir neragina žudyti,
kas neužkariauja ir neragina užkariauti,
tas, kuris yra geraširdiškas visoms būtybėms
niekam nekelia priešiškumo.”
skaityti visą suttą
„Šie, vienuoliai, du reiškiniai sukelia graužatį. Kokie du? Štai, vienuoliai, kažkas nėra padaręs gražių, dorų (darbų), to, kas apsaugo nuo baimės, ir yra padaręs blogų, žiaurių, nešvarių (darbų). Jis graužiasi: „Nepariau gražių (darbų)”, – graužiasi: „Padariau blogų (darbų)”. Šie, vienuoliai, yra du reiškiniai sukeliantys graužatį.” skaityti visą suttą
„Šie, vienuoliai, du reiškiniai nesukelia graužaties. Kokie du? Štai, vienuoliai, kažkas yra padaręs gražių, dorų (darbų), to, kas apsaugo nuo baimės, ir nėra padaręs blogų, žiaurių, nešvarių (darbų). Jis nesigraužia: „Nepariau gražių (darbų)”, – nesigraužia: „Padariau blogų (darbų)”. Šie, vienuoliai, yra du reiškiniai nesukeliantys graužaties.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, dviem bruožais pasižymintis žmogus (kammos) paliekamas pragare lyg ten atneštas. Kokias dviem? Bloga dorove ir blogu požiūriu. Šiais, vienuoliai, dviem bruožais pasižymintis žmogus (kammos) paliekamas pragare lyg ten atneštas.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, dviem bruožais pasižymintis žmogus (kammos) paliekamas danguje lyg ten atneštas. Kokias dviem? Puikia dorove ir puikiu požiūriu. Šiais, vienuoliai, dviem bruožais pasižymintis žmogus (kammos) paliekamas danguje lyg ten atneštas.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, neentuziastingas vienuolis neturintis gėdos negali pasiekti tobulo nušvitimo, nibbānos, neprilygstamos apsaugos nuo jungo. Entuziastingas gi vienuolis turintis gėdos gali pasiekti tobulą nušvitimą, nibbāną, neprilygstamą apsaugą nuo jungo.”
Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai:
„Neentuziastingas, neturintis gėdos
vangus, menko uolumo,
labai tingus ir apsnūdęs,
be sąžinės, nepagarbus,
negali toks vienuolis
prisiliesti prie aukščiausio tobulo nušvitimo.
Bet atidus, praktiškas, medituojantis,
entuziastingas, turintis gėdos ir budrus
nutraukęs gimimo ir senėjimo pančius
gali čia pat prisiliesti prie aukščiausio tobulo nušvitimo.”
„Šio, vienuoliai, švento gyvenimo praktikos tikslas, ne žmonių apgaudinėjimas, ne savigyra priešais žmones, ne pralobimas, garbė ir išgarsėjimas, ir ne įvaizdžio kūrimas. Bet gi šio, vienuoliai, švento gyvenimo praktikos tikslas yra tik susilaikymas ir (teršalų) palikimas.” skaityti visą suttą
„Šio, vienuoliai, švento gyvenimo praktikos tikslas, ne žmonių apgaudinėjimas, ne savigyra priešais žmones, ne pralobimas, garbė ir išgarsėjimas, ir ne įvaizdžio kūrimas. Bet gi šio, vienuoliai, švento gyvenimo praktikos tikslas yra tik tiesioginis patyrimas ir visiškas supratimas.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, dviem bruožais pasižymintis vienuolis čia ir dabar gyvena patirdamas daug laimės ir malonumo ir jame yra užmegztas ydų panaikinimo pradas. Kokias dviem? Jį sukrečia tai, kas turėtų sukrėsti, o sukrėstas jis išmintingai atkakliai stengiasi. Šiai, vienuoliai, dviem bruožais pasižymintis vienuolis čia ir dabar gyvena patirdamas daug laimės ir malonumo ir jame yra užmegztas ydų panaikinimo pradas.” skaityti visą suttą
„Tathagata, arahantas, tobulai nušvitęs Buda moko Dhammos dviem būdais. Kokiais, dviem? „Matykite blogį blogiu.” Tai pirmasis Dhammos mokymas. „Pamatę blogį blogiu, nusivilkite (juo), palikite aistrą, išsilaisvinkite.” Tai antrasis Dhammos mokymas. Tathāgata, arahantas, tobulai nušvitęs Buda moko Dhammos šiais dviem būdais.” skaityti visą suttą
„Neišmanymas, vienuoliai, yra nedorų būsenų pasiekimo pirmtakas, o iš paskos jam seka sąžinės stoka ir begėdiškumas. Išmanymas, vienuoliai, yra dorų būsenų pasiekimo pirmtakas, o iš paskos jam seka sąžinė ir gėda.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, visiškai beturtės yra tos būtybės, kurios stokoja tauriosios išminties. Jos čia ir dabar gyvena kančioje, vargsta, yra nevilty, karščiuoja, o po kūno žūties, po mirties tikėtina, kad (atgims) blogoje vietoje. Vienuoliai, be stokos gyvena būtybės, kurios nestokoja tauriosios išminties. Jos čia ir dabar gyvena laimėje – nevargsta, nėra nevilty, nekarščiuoja – o po kūno žūties, po mirties tikėtina, kad (atgims) geroje vietoje.”
Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai:
„Pažvelki į išminties stokojantį
pasaulį su jo dievais,
įklimpęs jis į protą ir materiją,
manąs esą tiesa tai.
Juk išmintis į prasiskverbimą vedanti
pasaulyje yra svarbiausia,
ja teisingai suprantamas
gimimo ir egzistencijos liovimasis.
Dievybės ir žmonės pavydi
tiems visiškai pabudusiems,
atidiesiems, su išminties šypsena
nešantiems paskutinįjį kūną.”
„Esti, vienuoliai, tai, kas negimę, netapę, nesutverta, nesąlygota. Vienuoliai, jeigu nebūtų to, kas negimę, netapę, nesudaryta, nesutverta, nebūtų čia žinomas ištrūkimas iš to, kas gimę, tapę, sudaryta ir sutverta. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad esti tai, kas negimę, netapę, nesudaryta, nesutverta, žinomas yra ištrūkimas iš to, kas gimę, tapę, sudaryta ir sutverta.”
Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai:
„Tuo, kas gimę, tapę, kilę,
sudaryta, sutverta, nestabilu,
senėjimo ir mirties rezginiu,
ligų lizdu, trapiu,
kylančiu dėl peno ir vedlio,
tuo džiaugtis neverta.
Ištrūkimas iš to yra tai, kas ramu,
nesumąstyta, tvirta,
negimę, nekilę,
būsena be liūdesio, nesutepta,
nepatenkinamų reiškinių baigtis,
darinių nurimimas, laimė.”
Vienuoliai, esti šie du nibbānos elementai. Kokie, du?
Nibbānos elementas su liekana ir nibbānos elementas be liekanos.
Koks yra nibbānos elementas su liekana? Štai, vienuoliai, vienuolis yra arahantas, sunaikinęs ydas, nugyvenęs (šventą gyvenimą), padaręs tai, kas turi būti padaryta, numetęs naštą, pasiekęs tikslą, išsekinęs egzistencijos pančius, per žinojimą tobulai išsivadavęs. Jo penki sandai vis dar tęsia egzistuoti, nes jie nėra pažeisti, ir jis patiria tai, kas miela ir nemiela, jaučia malonumą ir skausmą. Jo aistros sunaikinimas, neapykantos sunaikinimas ir paklydimo sunaikinimas – tai vadinama nibbānos elementu su liekana.
Koks yra nibbānos elementas be liekanos? Štai, vienuoliai, vienuolis yra arahantas, sunaikinęs ydas, nugyvenęs (šventą gyvenimą), padaręs tai, kas turi būti padaryta, numetęs naštą, pasiekęs tikslą, išsekinęs egzistencijos pančius, per žinojimą tobulai išsivadavęs. Jam, vienuoliai, jau šiame gyvenime visi jausmai nurims, nes jais nebesidžiaugiama. Tai vadinama nibbānos elementu be liekanos.
Šie, vienuoliai, yra du nibbānos elementai.” skaityti visą suttą
„Išsiauklėjusį, nepalikusį darnos,
(įgijusį) aukščiausią išmintį, matantįjį gimimų išsekimą,
tą išminčių turintį paskutinįjį kūną,
palikusįjį Mārą vadinu peržengusiuoju už senėjimo ribų.
Todėl buvokite, vienuoliai, visada
gėrėdamiesi meditacija, susitelkę,
uolūs, matydami gimimų išsekimą,
nugalėję Mārą, peržengę už gimimo ir mirties ribų.” skaityti visą suttą
„Vienuoliai, tebūna vienuolis budrus, tebuvoja atidus, su aiškiu supratimu, susitelkęs, besidžiaugiantis, nurimęs, su savalaike įžvalga į doras būsenas. Vienuoliai, budrus vienuolis, buvojantis atidus, su aiškiu supratimu, susitelkęs, besidžiaugiantis, nurimęs, su savalaike įžvalga į doras būsenas, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: tobulo žinojimo šiame gyvenime arba, tebesant prisirišimui, nebesugrįžtančiojo (būvio).”
Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai:
„Būdraujantieji te išgirsta,
miegantieji te pabunda!
Būdraujantysis geresnis už miegančius,
neturi baimių, kas būdrauja.
Kas būdrauja, yra atidus, su aiškiu supratimu,
susitelkęs, džiaugsmingas ir nurimęs,
kas laiku teisingai ištyrinėja reiškinius,
tapęs suvienyto (proto), jis gali išsklaidyti tamsą.
Todėl pasišvęskite budrumui,
Uolus ir praktiškas vienuolis, giliai paneriantis į meditaciją,
nutraukęs gimimo ir senėjimo pančius,
gali čia pat prisiliesti prie aukščiausio tobulo nušvitimo.”
„Vienuoliai, laikydamiesi dvejų pažiūrų vieni dėvai ir žmonės užstringa, kiti eina per toli, ir tik turintieji akis mato.
Ir kaip, vienuoliai, vieni užstringa? Vienuoliai, kai dievybėms ir žmonėms, kurie žavisi tapsmu, gėrisi tapsmu, džiaugiasi tapsmu, dėstomas mokymas vedantis į tapsmo baigtį, jų protas nepajuda link jo, jie nepatiki juo, nenusistovi ties juo, neįsitvirtina jame. Štai taip, vienuoliai, vieni užstringa.
Ir kaip, vienuoliai, kiti eina per toli? Yra gi tokie, kuriuos tapsmas vargina, kuriems jis kelia gėdą ir pasibjaurėjimą, juos džiugina (mintys apie) nebūtį: „Mielieji, kai ši savastis (būtybė) po kūno žūties, po mirties pranyksta, pradingsta, nebeegzistuoja, tai ramybė, tai aukščiausia, tai tikra.” Štai taip, vienuoliai, kiti eina per toli.
Ir kaip, vienuoliai, turintieji akis mato? Štai, vienuolis mato tai kas tapo, tapusiu. Pamatęs tai kas tapo, tapusu, jis žengia keliu vedančiu į nusivylimą tuo kas tampa, į aistros išblėsimą, į baigtį. Štai taip, vienuoliai, turintieji akis mato.”
Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai:
„Pamatę tai kas tapo, tapusiu,
peržengę tai, kas tapo,
nuo tampančio jie išsivaduoja
sunaikinę troškimą tapti.
Kas visiškai suprato tai, kas tampa,
neturi troškimo nei tapti, nei netapti.
O kai tai, kas tampa išnyksta, tas vienuolis
negrįžta pakartotinai į tapsmą.”
„Vienuoliai, esti trys to, kas nedora, šaknys. Kokios trys? Godumas yra to, kas nedora, šaknis; neapykanta – to, kas nedora, šaknis; paklydimas – to, kas nedora, šaknis. Šios, vienuoliai, yra trys to, kas nedora, šaknys.
Godumas, neapykanta ir paklydimas
paties žmogaus pagimdyti
žaloja blogo proto žmogų,
kaip bambuką jo paties vaisiai.”
„Esti, vienuoliai, šios trys sferos. Kokios trys? Subtilios materijos sfera, nematerialioji sfera ir baigties sfera. Šios, vienuoliai, yra trys sferos.
Visiškai supratę subtilios materijos sferą,
neįsitvirtinę nematerialioje,
žmonės, išsilaisvinantys baigtyje,
yra palikę mirtį.
Tobulai pabudęs Buda,
nemirtingąjį elementą
tiesiogiai patyręs, be prisirišimų,
prisirišimų atsižadėjimą
pats pažinęs, neturintis ydų,
moko pagrindo be liūdesio, nesutepto.”
„Esti, vienuoliai, šie trys jausmo tonai. Kokie trys? Malonus jausmo tonas, nemalonus jausmo tonas, nei nemalonus, nei malonus jausmo tonas. Į malonų jausmo toną, vienuoliai, turi būti žvelgiama kaip į nemalonų. Į nemalonų jausmo toną turi būti žvelgiama kaip į strėlę. Į nei nemalonų nei malonų jausmo toną turi būti žvelgiama kaip į nepastovų. Ir kai, vienuoliai, vienuolis mato malonų jausmo toną kaip nemalonų, nemalonų jausmo toną kaip strėlę, nei nemalonų nei malonų jausmo toną kaip nepastovų, apie jį, vienuoliai, sakoma: „Vienuolis yra taurus, teisingai žvelgiantis. Jis nukirto troškimą, numetė pančius ir teisingai perpratęs savimonę, padarė galą kančiai.”
Esti, vienuoliai, šie trys ieškojimai. Kokie trys? Juslinių malonumų ieškojimas, tapsmo ieškojimas ir su šventu gyvenimu susijęs ieškojimas. Šie yra trys ieškojimai.
Susitelkęs, su aiškiu supratimu,
atidus Budos mokinys
supranta ieškojimus,
jų radimąsi,
kur jie išnyksta
ir kelią vedanti į jų išsekimą.
Su ieškojimų išsekimu, vienuolis
numalšina alkį ir galutinai užgesta.
Juslinių malonumų ieškojimas, tapsmo ieškojimas
ir su šventu gyvenimu susijęs ieškojimas,
virsta įsitikinimu, kad kažkas yra tikra
ir žalingų pažiūrų kaupimu.
Kam išblėso visos aistros,
kas troškimui išsekus išsivadavo,
tas atsižadėjo ieškojimų,
išnaikino žalingas pažiūras jis.
Kai ieškojimai išsenka, vienuolis
nebesitiki nieko ir nebeturi klausimų.
„Esti, vienuoliai, šie trys antplūdžiai. Kokie trys? Juslinių malonumų geismo antplūdis, tapsmo troškimo antplūdis ir neišmanymo antplūdis. Šie yra trys antplūdžiai.”
„Susitelkęs, su aiškiu supratimu,
atidus Budos mokinys
supranta antplūdžius,
jų radimąsi,
kur jie išnyksta
ir kelią vedantį į jų išsekimą.
Su antplūdžių išsekimu, vienuolis
nebealksta ir galutinai užgęsta.”
„Tas, kieno juslinių malonumų geismo antplūdis panaikintas,
neišmanymas išblėsęs,
o tapsmo troškimo antplūdis visiškai išsekintas,
išsilaisvinęs, be prisirišimų,
nugalėjęs Mārą ir jos armiją,
jis turi paskutinįjį kūną.”
„Esti, vienuoliai, šie trys troškimai. Kokie trys? Juslinių malonumų troškimas, troškimas būti, troškimas nebūti. Šie yra trys troškimai.”
Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai:
„Žmonės, kurie supančioti troškimo pančiais,
besimėgauja buvimu ir nebuvimu,
pririšti prie mirties,
vergauja jie.
Būtybės juda samsaroje
link gimimo, link mirties.
Kas gi paliko troškimą,
be troškimo būti ar nebūti,
tie perėjo pasaulyje į kitą krantą,
pasiekė ydų panaikinimą.”
„Vienuoliai, vienuolis pasižymintis trimis savybėmis, išėjęs iš pavaldumo mirčiai, spindi kaip saulė. Kokiomis trimis? Štai, vienuoliai, vienuolis pasižymi išmokusiojo dorovės visuma, išmokusiojo sutelkties visuma ir išmokusiojo išminties visuma. Vienuoliai, vienuolis pasižymintis šiomis trimis savybėmis, išėjęs iš pavaldumo mirčiai, spindi kaip saulė.”
Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai:
„Dorovė, sutelktis ir išmintis –
kas šias gerai išlavina,
išėjęs iš pavaldumo mirčiai,
spindi kaip saulė tas.”
„Vienuoliai, esti šie trys pagrindai nusipelnyti gero rezultato. Kokie trys? Dosnumas sudarantis pagrindą nusipelnyti gero rezultato, dorovė sudaranti pagrindą nusipelnyti gero rezultato, lavinimas sudarantis pagrindą nusipelnyti gero rezultato. Šie, vienuoliai, yra trys pagrindai nusipelnyti gero rezultato.”
Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai:
„Reikėtų mokytis (atlikti) tik nuopelningus veiksmus,
jie neša ateity tai, kas geriausia, jų pasekmės malonios.
Reikėtų lavinti dosnumą,
dorą elgesį ir geraširdiškumą.
Išlavinęs šiuos
tris laimės šaltinius,
išmintingasis gimsta laimingame pasaulyje,
kur bėdos nekankina.”